Kawasaki GPZ 500 S [1987–1993]: Nesenstantis dvicilindris, užkariavęs motociklistų širdis

Introduction

Kawasaki GPZ 500 S, kai kuriose rinkose žinomas ir kaip EX500 Ninja, yra motociklas, kurio sudėtinga priskirti vienai kategorijai. Gamintas 1987–1993 m., šis lygiagretus dvicilindris modelis balansavo tarp sportiškai aštraus valdymo ir kasdieniams maršrutams tinkamo patogumo, pelnydamas „viską galinčios“ mašinos reputaciją. Dėl skysčiu aušinamo variklio, tikslios važiuoklės ir nebaisinančio charakterio jis tapo mėgstamas tiek pradedančiųjų, tiek patyrusių motociklininkų. O kaip jis vertinamas šiandien, praėjus keliems dešimtmečiams? Po savaitės, praleistos su tvarkingai prižiūrėtu 1991-ųjų modeliu, dalinuosi, kodėl šis motociklas išlieka paslėptu perliuku naudotų rinkoje – ir kaip jis vis dar geba išspausti šypseną jūsų veide.

---

Engine and Performance

GPZ 500 S „širdyje“ slepiasi 499 cm³ darbinio tūrio, skysčiu aušinamas, DOHC konstrukcijos dviejų cilindrų variklis su 4 vožtuvais kiekviename cilindre – tai tarsi padalintas Ninja 900 paveldo vaisius. 74,0 x 58,0 mm darbiniai matmenys jam suteikia kiek virškvadratinį pobūdį, labiau pritaikytą aukštesnėms apsukoms nei neapdorotam sukimo momentui. Nors jo „tik“ 60 AG (44 kW) ties 9 800 aps./min notifikuotame variante nesudaro įspūdžio, kad tai žvėris, šis motociklas nėra ir lėtas.

Staigiau atsukus rankeną, dvicilindris uždainuoja šiurkščiu garsu, peraugančiu į sklandesnį, bet vis tiek žaismingą gausmą, kai tachometras perkopia 7 000 aps./min ribą. Žemiau šios ribos variklis jaučiasi kiek žemdirbiškas – vibruojantis, šiek tiek tarškantis, ypač žemiau 4 000 aps./min. Visgi įžengus į galios diapazoną važiavimas pasikeičia iš esmės. GPZ smagiai traukia iki 10 500 aps./min raudonos zonos, o galios tiekimas yra pakankamai tolygus, kad būtų atlaidus naujokams, bet įdomus ir patyrusiems. 6 pavarų greičių dėžė puikiai pjausto pavaras – perjungimai tikslūs, o perdavimų santykiai sudėlioti taip, kad galima išspausti maksimalų potencialą.

Didžiausias greitis? Kawasaki nurodė 195 km/val (apie 121 mph), ir jis tikrai pasiekiamas – nors tam prireiks kantrybės bei glaudžios „susipakavusios“ kūno pozicijos. Tačiau dar labiau džiugina trauka vidutinių apsukų diapazone: 46,1 Nm ties 8 500 aps./min leidžia lengvai lenkti užmiesčio greičiais (100–130 km/val) beveik be pavarų perjungimo. Kuro sąnaudos svyruoja apie 18–20 km/l (42–47 MPG), todėl tai gana ekonomiškas palydovas kasdieniams maršrutams.

---

Handling and Ergonomics

Su 196 kg (432 svarai) pilnu svoriu (su visais skysčiais) GPZ 500 S stebėtinai lengvai manevruojamas. Dvigubas plieninis rėmas (double-cradle) ir 16 colių ratai (iki 1993 m. modelių) suteikia manevringą, beveik žaismingą važiavimo pojūtį. Vairo reakcija – greita, gal net per greita, jei esate įpratę prie šiuolaikinių 17 colių ratų. Užtenka tik vos pasvirti į posūkį, ir motociklas su džiaugsmu neria į jį, nors siaura 100/90-16 priekinė padanga (ankstesnėse versijose Bridgestone Exedra) kraštutiniais posūkio kampais gali atrodyti kiek neapibrėžta.

Pakaba paprasta, bet gana efektyvi: priekyje – nereguliuojamos 38 mm teleskopinės šakės, gale – reguliuojamas spyruoklės įtempimas. Važiuojant nelygiu asfaltu, ši kombinacija išlieka pakankamai standi, sugeria smulkesnius nelygumus ir nesvirduliuoja. Problema pasijunta stabdant itin agresyviai – šakės smarkiai smenga, o rėmo lankstumas ima jaustis dinamiškai persimetant.

Kalbant apie ergonomiką, GPZ idealiai pataiko „aukso vidurį“. Sėdynės aukštis – 775 mm (apie 30,5 colio) – priimtinas net ir žemesnio ūgio vairuotojams, o pusiau vertikali sėdėsena (su vos juntamu palinkimu į priekį) leidžia be didesnio nuovargio riedėti ir ilgesnes distancijas. Nors sėdynės profilis gana siauras, ji vis dėlto stebėtinai minkšta – ko jau seniai nebevyksta su dauguma šiuolaikinių sportinių modelių.

---

Design and Features

Iš išorės GPZ 500 S atspindi savo erą. Kampuotos lauktuvės, stačiakampė galinė dalis ir dvigubi apvalūs žibintai spinduliuoja vėlyvųjų ’80-ųjų dizainą, tačiau paprastumas turi savito žavesio. Surinkimo kokybė – nevienalytė: dažai ir lipdukai laikosi puikiai, bet chromuoti ratai bei duslintuvo dalys reikalauja atidesnės priežiūros, kitaip gali pradėti rūdyti.

Prietaisų skydelis – paprastas: analoginis tachometras, spidometras bei pagrindiniai įspėjamieji indikatoriai, bet viskas būtina čia yra. Vėlyvesniuose modeliuose (nuo 1991 m.) atsirado pavaros indikatorius, kas naujokams ypač pravartu. Kalbant apie daiktų susidėjimą – užmirškite. Nedidelė dėžutė po sėdyne su įrankių rinkiniu ir viskas.

---

Competition

Vėlyvuoju ’80-ųjų ir ankstyvuoju ’90-ųjų laikotarpiu GPZ 500 S teko varžytis su rimtais konkurentais:

1. Honda VF500F Interceptor: V4 variklis buvo tolygesnis, o bendra surinkimo kokybė – aukštesnė, tačiau motociklas buvo apie 30 kg sunkesnis ir gerokai brangesnis išlaikyti.
2. Yamaha RD350LC: Dviejų taktų legenda, turinti galingesnį „sprogimą“, bet smarkiai „peiki“ variklio charakteristika ir menkesnis rafinuotumas lėmė mažesnį universalumą.
3. Suzuki GS500E: Oru aušinamas, pigesnis, bet silpnesnis (47 AG) ir neturėjo to gaivinančio GPZ ūžesio aukštesnėse apsukose.

Pagrindinis GPZ pranašumas buvo balansas. Tai nebuvo nei pats greičiausias, nei lengviausias ar moderniausias modelis, tačiau derindamas sportišką našumą su kasdieniu patogumu jis iki šiol skamba patraukliai.

---

Maintenance

Įsigijus 30 metų senumo motociklą prireiks tam tikro atidumo, tačiau GPZ 500 S priežiūra gana paprasta ir nesukelia didesnių sunkumų:

• Vožtuvų reguliavimas: Kas 6 000 km. Įsiurbimo vožtuvai: 0,13–0,18 mm (šaltas). Išmetimo vožtuvai: 0,18–0,23 mm. Naudokite tinkamo dydžio tarpelius (feeler gauges) ir patikimą veržliarakčius su dinamometru.
• Alyvos keitimas: Reikia 3,0 l 10W-40 pusiau sintetinės (kartu su filtru). Kawasaki rekomenduoja API SE klasės alyvą, bet šiuolaikinė SN specifikacija taip pat tinkama.
• Karbiuratorių reguliavimas: Dvi Keihin CVK34 karbiuratorių „bačkutės“ patikimos, tačiau jautrios benzino mišiniams su etanoliu. Kasmet nuvalykite purkštukus ir sureguliuokite oro sraigtus (apie 2 apsisukimus išsukus) optimaliam laisvam bėgiui.
• Grandinės priežiūra: 104 grandinės nareliai, reguliari alyva ir įtempimo patikra (20–30 mm laisvumas). Norint ilgaamžiškumo, verta rinktis X-ring tipo grandinę.
• Stabdžiai: Ankstesnėse versijose galinis stabdis buvo 160 mm būgninis. Jei norisi patikimesnio stabdymo, verta rinktis diskinius stabdžius (nuo 1993 m. modelio). Kas dvejus metus rekomenduojama keisti DOT 4 stabdžių skystį.

Patarimas: Atnaujinkite pakabą geresnėmis priekinėmis šakės spyruoklėmis ir Nitron amortizatoriumi (rasite MOTOPARTS.store) – taip motociklas valdomas tarsi naujas.

---

Final Thoughts

Kawasaki GPZ 500 S – tai motociklas, kuris neleidžia save užmiršti. Nors jo dviejų cilindrų variklis jau kiek senamadiškas, jis teikia savitą, žalią mechaninį jaudulį, retai aptinkamą tarp šiandienos sterilizuotų paralelinių dvynukų. Važiuoklė, nors ir paprasta, suteikia aštrų grįžtamąjį ryšį patyrusiems vairuotojams. O svarbiausia – už senesnį, bet prižiūrėtą modelį dažnai teužteks pakloti mažiau nei 2 000 JAV dolerių, taigi dar lieka biudžeto tiuningui bei tobulinimui.

Ar jis tobulas? Ne. Vibracijos, rėmo lankstumas, tas ’80-ųjų stilius – visa tai kartu sudaro jo unikalų žavesį. Jei ieškote senosios mokyklos sportinio motociklo, kuris būtų pakankamai praktiškas važinėtų kasdien ir vis dar žaviai džiugintų savaitgalio pasivažinėjimuose kalnuotuose keliuose, GPZ 500 S išlieka itin viliojantis pasirinkimas. O dėl plačios atsarginių dalių pasiūlos MOTOPARTS.store šį klasikinį modelį galėsite puoselėti dar ilgus metus, nepaliaudami šypsotis.

---

Specifikacijų lentelė

---